Tarpdury gimtą kvapą rakina.
Ar laukia atsiminimai tie patys?
Ar vis dar laukia skylės betone?
Senio glėby kalbu šviesomis.
Kryžkelė moja, vis prašo
Senį lietų pasveikint,
Sako, vis dar krintąs.
pritemtas, neišvystyta lietaus amžiaus (senumo ilgalaikiškumo) tema. Trumpai, kad suprastumėte ką reiškia tema neišvystyta.
vienas jaunikaitis, atėjo pas Saulę į namus, nes turėjo prašymą, jam labai svarbų/ kad ryžosi net nukakti ten, kur joks žmogus nesileidžia į tą kelionę.
Saulė dar nebuvo sugrįžusi namo, tai jam pakuždėjo ten gyvenantys debesys, kad jis tegul geriau pasislepia, nes saulė sugrįžta labai pikta, ir gali jį suryti. Tai tegul pasislėps, ir palauks kol Saulė pailsės, ir leisis vėl kelionėn. Tada tegul pasirodo, ir išdėsto ko atėjęs.
Parėjo Saulė, didelė, raudona, pikta, visą dieną dirbusi prisižiūrėjusi žmonių vaidų, karų, nusiplūkusi, žemę šildžiusi, ir visus vienodai, augalus, žuvis, vabalus žmones. Parėjusi namo uodžia ir barasi, kad kažkas žmogum dvokia, bet debesys ją ramina, sako kad nebuvo čia žmogaus.
Ir ji užmigo; pailsėjo; rytą atsikėlė linksma, kaip vaikas, tada žmogus pasirodė, kad jis buvo jos namuose, ir išsakė Saulei savo norą. tai buvo pirmas darbas tą dieną, Nuo kurio saulė pradėjo naują dieną. Nuo ankstyvo ryto, iki vėlyvo vakaro. Tai gi, "rytas protingesnis už vakarą" - tame pasakyta.
(galva ramesnė- protas ramus, pailsėjęs, ir būdamas aktyvus bet ramybės būsenoje, protas daro tikslesnius sprendimus, o tai būna ryte. arba - kada protas ramus, nepavargęs. Štai - alegorija išvystyta.)
Jūsų eilėraštyje, įdomus užmanymas, kad Lietus senis, bet nėra išvystyta, ir eiliukas nelabai įtraukiantis.
tik tai ir patiko, kad senis lietus, bet neatskleista to įvaizdžio idėja - neišplėtota. Ir nemanau, kad lietus senis, nors sukurti visada kažką galima. Ir suvesti lietų su senumu. Pas jumis tekste, Rodos tik pritemta, kad senis ant kryžkelės stovi, bet ko tai krinta. :D
Ir minties akcentas pasidaro neakcentuotas, tai yra kame. Senyje, kryžkelėje, ar lietus kryžkelėje - tai būtų vaizdas.