Rugpjūčio naktį žvainią -
Vynas juodserbentinis svaigino
Žalčio akys
Šnipždesiai ir žvilgsniai
Kerėjo prapuldino.
Kritau žydinčion pievon
Ežero bangai nurimus -
Ach, ir kodėl aš
Ne Eglė
Varo kasom pasdabinus.
Juokčiausi aš jam į veidą
Verkčiau pečius apkabinus
Trenkčiau karūną į meldus
O ir nubrisčiau
Gilyn į nendrynus.