Ore susipešusios varnos nukrinta už miško.
Virš miesto pašiurpę plevena trys plunksnos flamingo
Ir žvilgsnį suplėšo mintis – lyg netektumei visko,
Ką vakar turėjai, daugiau neturėsi. Pradingo.
P.S.
jūs komentariuką staiga pabandėte parašyti. kada skaičiau eiliuką, tai dar nebuvo, bet jis nieko nepakeitė, t.y. nepagalvojau, net nesudomino, kas buvo jums stimulu, akstinu jį rašyti.
man būtų gražiau:
dangui susipešę nukrito už miško flamingo trys
plunksnos virš miesto pašiurpusios varnomis dingo
ir žvilgsnį suplėšė mintis – lyg netektumei visko sutemo,
nors rodos, kad dar nesuspėjo nenušvisti... --- o iš tikrųjų, dvi eilutės jūsų - kažkas yra; pirmosios, o toliau (trečia) prasčiau, ketvirta visiškai visą kurtą nuotaiką ir judesį, tiek šviesos tiek linijos, galutinai suniokoja. žodžiu visiškai nusodina ketvirta, bet jau trečia irgi prasta. (tik nuomonė apie tekstą,) kaip pacitavau, taip patinka. (jūsų dvi paskutinės kaip prastai pasirodė, tai oi.)