Ir nesvarbu jau
kas išskleis tavus sparnus,
Gyvu žodžiu
gaivins suskirdusias tau lūpas,
Pažvelgsi dykumon -
alsuojančion karščiu
Išvysi - gyvate pavirtusį
Artumą
Ir daug smilčių akių tolyn žiūrės
Gal pastebės artėjant dangų
Gal išskleistus tavus sparnus
Sudėtus kryžiaus ženklu