Vejas šoka kadrilį,
Man su juo nėra noro,
Akys plačios, atmerktos
Į padangę vis spokso.
Drasko jauną krutinę
Ne naktis ta juodoji,
O nuklydusios mintys
Lig į Edeno rojų.
Viskas svetima, viskas
Ir jausmai kaip į raistą,
Gal pakeisti pagalvę,
Gal draugus, o gal maistą?
Kas išdraskė ramybę
Tarsi vanago snapas,
Pro pravertas duris gal
Įėjo koks sapnas?
Gal tik vienišas protas
Įvažiavo į miglą,
O gal akys pagavo
Dar nežinomą ligą?
Ėjo viskas kaip sviestu,
O dabar kaip į karstą
Kojos silpnos negali
Nukeliauti net varstą.
Dreba žemė suskilus
Gali būt baisiai riesta
Kai į širdį parsivedi
Pirmą meilę nekviestą.