Pakračšiukais pakraščiukais,
per tvoras ir šiukšlinus kiemus,
bėga mažas berniukas
ir liūdną giesmelę gieda:
kad kojeles vakare skaudėjo,
širdelė maža liūdėjo,
šalta šalta namuose buvo,
skausmas kaip žemė išdžiūvo,
ir tuščia gerklėj paliko –
gyvenimas vertas skatiko.
Pakraščiukais pakraščiukais,
per tvoras ir šiukšlinus kiemus,
bėga mažas berniukas
ir liūdną giesmelę gieda:
kad mokykloj sektis nustojo,
ir draugai jo pusėn nežiūri,
kai tėtukas mamytę vėl mušė
ir brolis trankės pasiutęs.
Pasaulis tikrai išprotėjo:
Dangus pajudėjo be vėjo,
Šaltos dulkės pakilo, plastėjo,
Atbulom pasileido per kiemą –
Kažkas subarškėjo – vanduo pasiliejo,
kibiran pažiūrėjo,
ir kažkur nugarmėjo.
2007-06-03