Aš Jums Esu

Šaltuos kampuos degu žvake,
Apsikabinęs savo tamsą drebančią,
Bijau per langą žvelgt. Beržai užaugo.
Pradingęs... niekad nepalaukiančiam laike,
          Verkiu pamatęs dedančią.
Gražias gėles iš lauko.

Tamsiam skliaute žvaigždėm žemyn,
Iš knygos nebaigtos per nebaigtą gyvenimą,
Dūžtu į žemę. Tik šiandien. Spaudžiamas lietaus,
Glaudžiuos prie rankų. Jau nebepažįstančių. Lekiu
          pro pasikeitusias gatves į nerimą.
                      Sulijusiam kalne. Bent netoli.

Kaip kambary tamsu. Išėjote. Gailiuos...
Kaštono lapai gelsdami paglosto pilką veidą,
Tarp sienų metų nuoplaišos ir jau kuris ruduo,
Neleidžiantis sugrįžt ir pasakyt. Aš čia. Namuos.
                Išgirst, kad jūs senai atleidot,
Ir apkabinus vėju pabučiuot.

                            Kelionėn traukiniais tolyn.
                                  Nestojusiais kada norėjau.
                  Bet aš Esu. Aš Jums
                                    ESU!!!