bedievis
kritusiomis mintimis
apsnigtomis pasąmonės pakampėmis
nuo beprotiško juoko pūvančiais žandais
jis buvo tas
kurio net rūpesčiai pėsti nelanko
(skuba išsiilgę)
vis dar netobulas
burnojantis prieš dangų
artistas atstumtųjų cirko
kasnakt sapnuodavo kažkuo simpatišką žmogystą
nuolankiai palenkta galva
ir visą aprėpiančiomis
ištiestomis į šonus rankomis
prašydavo
kad atiduotų
nusiimtų
paskolintų tą apžavą stebuklinį
o kartą gavęs susimąstė
kad galbūt nereikėjo
kad galbūt nieko neturėti
geriau nei būti niekuo svetimu rūbu
gyvenimas trumpas
būtina ieškoti
savojo
su Dievu
katalikiškai katalikei