Nostalgijos obelis

Mėnulis slepias kamine
o nostalgijos  obelis
mane į naktį šaukia
šešėliai tujų kadagių
tarsi kariai rikiuojas
tik katinas nušokęs nuo tvoros
sudrumsčia klaikią tylą
pritardama sugirgžda papuvusi
svirtis  kažkur suloja šuo
ir vėl bežadė tyluma
praplaukia žydruma dangaus
čia būrė nojaus laivės
jame šaulys, sužeidęs mano
širdį mergelė be gailesčio
vis dairos į šalis
it liūdesį išbūrus
ratai du dangaus skliaute
dundėdami pro šal
paliečia kapo dvelksmu
ir vėl ramu
tik nostalgijos obelis
parymot kviečia...