Mėlyni banknotai

Šiltas žiemos vakaras. Vaida ėjo  lėtai, ritmingai nesidairydama. Minčių betvarkė vis labiau spaudė galvą. Ji pasuko link parko. Pamačiusi netoliese suoliuką, ranka nubraukė sniegą ir atsisėdo. Parke vaikštinėjo porelės, netoliese jaunas tėvelis žaidė su dukrele.
-Kaip miela, - pagalvojo Vaida ir pamatė link jos artėjančia Saulę.
-Labas, drauguže, - pasisveikino ir apkabino draugę Saulė.
-Labas, - su šypsena pasakė Vaida, - prisėsk.
-Koks nuostabus vakaras, ar ne? - tarė Saulė.
-Taip, taip... Nuostabus, - tyliai pasakė Vaida.
-Na jau, nejaugi dar nepamiršai jo? - sumurmėjo Saulė.
-Ne. Negaliu. Tai ne taip paprasta. Visai nepaprasta, - beveik užsimerkusi pasakė Vaida.
-Suprask, dabar tau svarbiausia pasveikti, - priekaištinagi tarė Saulė.
-Tu tikriausiai teisi, - išlemeno Vaida ir padėjo galvą Saulei ant peties.
-Pamatysi, viskas bus gerai, - rūpestingu balsu sukuždėjo Saulė.
-Tikiuosi, - tyliai tarė Vaida.
-Jis pasigailės, kad taip su tavimi pasielgė. Marius niekada tavęs nemylėjo, jis tik žaidė, o sužinojęs, kad sergi gėdingai paspruko. Uoj jis man atsiims, - šūktelėjo Saulė.
-Nereikia nieko daryt, tegu gyvena sau toliau laimingas, - su ašarom akyse sušnibždėjo Vaida.
-Na gerai, nesvarbu. Minėjai, kad rytoj eini pas gydytoją. Palydėsiu tave, - pasisiūlė Saulė.
-Nebūtina, pati susitvarkysiu, - tarė Vaida.
-Nejuokauk, ir dar kaip būtina, - išpyškino Saulė.

      Po susitikimo su gydytoju Vaida stipriai įsikabinusi į Saulės parankę žingsniavo šaligatviu. Abi neištarė nei žodžio, tik Vaida kartas nuo karto stipriau suspausdavo Saulės ranką.
-Tau reikia išgerti, -  nuspendė Saulė.
-Nepadės. Viskas baigta. Vaistams pinigų aš neturiu, o be vaistų ilgai negyvensiu. Greitai nusibaigsiu ir tiek bėdos, - ironiškai vyptelėjo Vaida.
-Na ką tu šneiki? Kad daugiau negirdėčiau nieko panašaus. Sugalvosim iš kur gauti pinigų, - bandė nuraminti Saulė.
-Saule, kaip tu nesupranti, vaistai kainuoja 2000lt. Iš kur galėčiau gauti tiek pinigų? Beviltiška net bandyt, - pasakė Vaida.
-Patikėk manim, gausim tuos pinigus, kad ir ką reikėtų padaryt, - mąsliai tarė Saulė.

      Netikėtas Vaidos skambutis sujaukė įprastai ramų arbatos gėrimą Saulės namuose. Balsas pasigirdęs telefono ragelyje išgąsdino Saulę.
-Atvažiuok į ligoninę. Prašau, - teištarė Vaida. Saulė nieko netarusi užsimetė paltą ir išlėkė.

      Atskubėjusi į ligoninę ji susitiko Vaidos gydytoją.
-Kaip Vaidą? Jai pablogėjo? - nervingai trūkčiojančia lūpa prabilo Saulė.
-Net keista, kad ji taip staigiai pasijuto blogai. Gerai, kad laiku paskambino, bet daug vilčių neteikiame. Vaida 12 palatoje. Mes ja pasirūpinsime, tačiau jai būtinas gydymas ir kuo greičiau, - greitai išpyškino gydytojas užjaučiančiu žvilgsniu, kuriuo tikriausiai žiūrėjo į visus pacientus ir jų giminaičius, o tada pradingo kolidoriuje.
      Saulė Nužingniavo kolidoriumi, o radusi palatą vis bijojo įžengti ir pamatyti liūdną Vaidos veidą. Sukaupusi drąsą ji pravėrė duris ir pamatė perbalusia, iš skausmo iškreiptu veidu, gulinčia Vaidą. Saulė nieko nelaukusi pribėgo ir apkabino draugę. Jos ilgai tylėjo, bet Vaidą sudrumstė tylą:
-Gerai, kad atėjei. Bijau, kad ilgai netrauksiu, - graudžiai pasakė Vaidą.
-Tu gyvensi. Aš gausiu pinigų, - tvirtai tarė Saulė.
-Ir iš kur? Jau klausiau banke, deja, man gauti paskolą neįmanoma, - atsidūso Vaida.
-Nesijaudink, gausiu pinigų jau rytoj, o dabar nusiramink ir miegok, - paguodė Saulė.
Saulė ilgai budėjo prie Vaidos, kol ji sapnuodama dejavo ir neramiai vartėsi lovoje.
-Aš turiu tai padaryti, - pagalvojo Saulė.

      Saulė gurkšnojo kavą, kai pro kavinės duris įžengė Vidas. Jis net nenusimetęs odinio palto atsisėdo prie staliuko ir įsmeigė akis į Saulę.
-Tai tu skambinai? - net nepasisveikinęs pasakė Vidas.
-Taip, aš. Noriu su tavimi pakalbėti vienu delikačiu reikalu, -  išlemeno Saulė.
-Galim, numanau apie ką kalbėsim, - tarė Vidas.
-Šaunu. Tai va yra toks dalykas, man skubiai reikia 2000lt. Esu girdėjusi, kad tavo merginos turi ir pasiturinčių klientų taigi norėjau paprašyt, kad suorganizuotum man tokį, - nedrąsiai pasakė Saulė.
-Nejaugi tu užsiėmi tokias dalykais? Nežinojau, - nusikvatojo Vidas, - gal ir būtų galima kažką sugalvot. Tik tikriausiai vieno kliento neužteks.
-Tikrai? Tu neįsivaizduoji kaip man šlykštu net mąstyt apie tai... Bet du kartus to tikrai neištverčiau, - sukuždėjo Saulė.
-Na yra viena galimybė prasisukt ir vienu kartu, bet reikia, kad tu jam patiktum... Mano merginoms klientas apie kurį kalbu nepagaili ir 3000lt. Galbūt pavyktų su juo susitarti, - tyliai pasilenkęs kuo arčiau Saulės tarė Vidas.
-Na pabandyk, - graudžiu balsu pasakė Saulė.
-Gerai, pabandysiu, bet jei pavyks 3% priklausys man, sutarta? - pasiūlė Vidas.
-Gerai, aš jau einu. Lauksiu tavo skambučio. Viso, - pasakė Saulė ir čiupusi paltą išlėkė į lauką.
Ją ramino tik tai, kad tai vienintelė galimybė išgelbėti Vaidai gyvybę.

      Vos grįžusi namo Saulė sulaukė Vido skambučio.
-Už 2 valandų, centre esančiame viešbutyje. 126 kambarys. Ten tavęs jau lauks, pinigus pasiimsi nuo tualetinio stalelio, - tepasakė Vidas ir padėjo ragelį.
Saulės veidu perbėgo šiurpas, bet ji nubėgo ruoštis. Išsimaudė, ryškiai pasidažė ir išsitraukusi iš spintos drabužius, kuriuos devėdavo tik retomis progomis, apsirengė. Atidžiai pažvelgė į save veidrodyje. Gyli iškirptė, mini sijonėlis ir blizgantys aukštakulniai buvo neįprasta apranga jai, tačiau ją ramino vienintelis dalykas - tai padės pasiekti tikslą. Saulė apsivilko paltą ir gyliai atsidususi išėjo. Atėjusi į viešbutį ir susuradusi kambarį pabeldė. Duris atidaręs vyras buvo Marius. Saulė neteko amo, bet užėjo ir užrakino duris...

      Saulė pagaliau tvirtai laikė rankinę, kurioje jau gulėjo 2400lt. Išėjusi į gatvę, kurioje buvo kaip niekad mažai žmonių nuspendė paskambinti Vidui. Surinkusi Vido numerį ji atsisėdo ant netoliese esančio suoliuko.
- Klausau, - pasigirdo Vido balsas.
- Jau turiu pinigus. Rytoj per pietus susitinkame toj pačioj kavinėje kur ir praeitą kartą, - pasakė Saulė ir padėjo ragelį. Išsitraukė iš rankinės ploną cigaretę. Užsirūkė, bet tai jos nenuramino. Nekeista. Ji stiklinėmis akimis žiūrėjo į vieną tašką. Saulė patraukė namo, kad kuo greičiau nusiplautų nuo savęs tą purvą ir nusirengusi išmestų drabužius. Pradėjo snigti mažomis, puriomis snaigėmis. Taip skubėdama atsitrenkė į tarsi iš niekur atsiradusį praevį ir nukrito.
Panele, kaip Jūs? - jai pavymui šūktelėjo vaikinas, bet Saulė nieko nelaukdama toliau žingsniavo skaudančia koja.
Saulė net neprisiminė kaip atsirado namuose, bet vos pravėrusi duris greitai nusiplėšė nuo savęs drabužius ir nubėgo į vonią. Ten prabuvusi visą valandą ji apsivilko pižamą ir išgėrusi kelias raminamųjų tabletesvos atsigulusi į lovą kietai užmigo.
      Rytas buvo sunkus. Saulė vos pramerkusi akis iškart susiraukė. Atsikėlusi apie valgį net nenorėjo pagalvot, o pravėrusį spintą apsirengė senus, nunešiotus drabužius. Susiradusi rankinę ištraukė pinigus, susikišo juos į piniginę ir šyptelėjo, nes vis dėlto nenuvylė Vaidos ir gavo pinigus.

      Į ligoninę Saulė atvyko dar gerokai prieš devynias. Ir iškart užėjo į Vaidos gydytojo kabinetą, kad kuo greičiau sumokėtų pinigus reikalingus vaistams.
-Labas rytas. Jau turime pinigus Vaidos vaistams, - pasakė Saulė traukdama dviejų šimtų litų kupiūras, bet gydytojas priėjo ir sugriebęs Saulės ranką tarė:
-Man labai gaila, bet Jūsų draugė šįryt mirė. Labai apgailestauju.

Saulės ranka suvirpėjo ir ant grindų pabiro mėlyni banknotai...