Aš tai Jūs, o Jūs tai aš

Kartais dienos sūriais lašeliais laša į beribę jausmų jūrą. Norisi šviesių spalvų, šiltų srovių. Pagauni vėjo siųstą bangą, mintis užlieja šilta jausmų srovė ir plauki...
  Plauki, paliesdamas neišmatuotas erdves, nužiūrėtus žvaigždynus, paglostydamas nelytėtus debesis...
  Taip ir gimsta eilės apie nieką ir kartu apie viską. Dalini save baltiems lapams, kurie virsta dalele tavęs.
  Padvelkia vėjas ir neša spalvotas mintis nuo baltų lapų į žydras, rusvas, atradimų ir stebuklo trokštančias akis.
  Aš tai Jūs, o Jūs tai aš.