2010-10-22 09:53
yra du posakiai, vienas:
//Skolintis pavyksta greitai ir lengvai, nes ne savo, o skolą atiduoti pavyksta ilgai ir sunkiai, nes atiduodame savo ir negrįžtamai. //
O kitas:
//Skola, ne žaizda – neužgis.//.
Vienas pirklys labai susirgo, ir jau gulėjo mirties patale, tačiau pas jį niekas nesiteikė ateiti aplankyti
o pažįstamų jis turėjo, labai daug. Susikrimto pirklys, kodėl jo niekas aplankyti neateina, juk
tikėtina, kad daugiau jie nepasimatys. Jo tarnas jam pasakė, kad visi yra jam skolingi, todėl ir neateina
pas jį, nes negali atiduoti jam skolos. Pirklys pamąstė ir pasakė, kad gėdingas
//- Pasakojo, kad Kaisas Ibadas labai susirgo, o jo broliai ilgą laiką nė vienas neatėjo aplankyti jo. Ir jam susikrimtus, jo tarnas pasakė: "Tavo broliai neaplanko tavęs, nes yra pasimetę – jie visi labai daug tau skolingi."
Ir Kais Ibadas atsakė į tai:
"Alachas skaito gėdos vertais tuos dalykus, kurie trukdo broliui brolį susitikti."
Po to, sergantis Kaisas Ibadas įsakė paskelbti žinią, kad kiekvienas, kuris yra skolingas Kaisui – nuo šiol atleidžiamas nuo skolos. Ir slenkstis, Kaiso Ibado namų, sulūžo – koksai didelis skaičius buvo tų, kurie lankė jį. -// (pasakojimo autorius Gazali.)
Tai tas, iš jūsų tekstuko: "gyvenimą paskolinčiau..." skamba juokingai, ir galima nusijuokti: "aga, tik su liežuviu – kalbų lygyje..."
Bet čia, gražu (citata):
Nusikeik taip
Tyliai
Kaip prie altoriaus
Tada---------------(citatos pabaiga.)