Liūdinčios akys palieskit mane,
Suleiskite širdin ašarotus ežerus lietaus,
Pro skaidrų miško rūbą tu brendi - ruduo yra mūsų,
Leisk užuosti, sudrėkinti savim,
Nuplauti nepaliestą veidrodžio vitražą,
Kuris akių krašteliais vis matys tave,
O bučiniai lydės kiekvieną rytą.


VG Kaukolė






