Į dieną po daiktą

Jeigu pradėjai aprašinėti namą.
Jeigu pradejai aprašinėti namą,
Aprašyk jį iš visų pusių.
Aprašinėk jį tol kol baigsis tušinukas.
Namo durys ir langai atidaryti iš visų pusių.
Namas stovi miške, o aplinkui kalnai.
Kalnai skruzdėlynų.
Ir pradinukai marširuoja aplinkui, mokinasi groti dūelėmis. Aplinkui vien pušys.
Pušys. Pušys. Ir pušys. Žodžiu kvapnūs spygliuočiai. Išskyrus vieną liepą apkarstytą raudonomis šviečiančiomis žvaigždėmis,
Po ja ant kelmo ant ąsočio sėdi sukumpęs senas skerdžius,
Gramdo iš skarbonkės paskutinius koncervuotų kukurūzų likučius ir niūniuoja ‘alio’.
O langai atidaryti iš visų pusių ir pro juos išlindusios liaunos
Trisdešimtmetės
Mojuoja permatomomis skepetaitėmis. Permatomomis nuo baltumo ir saulės šviesos.
Kaikurios kiek pritingi, prastai dirba riešu, tačiau skepetaitės plaikstosi audringai, padedamos vėjo.
Su kuo jos atsisveikina. Su kuo jos atsisveikina.
Ar čia tik namo puošybos elementai. Of course yes.
Tos trisdešimt moterų ir trisdešimt langų su šešiasdešimčia langinių.
Taip, seno namo miško viduryje kurio kiekvienas rastas, kiekviena lentelė ar balkis buvo skirtingo rudo atspalvio.
Pušyse siūbavo bateliai. Juodi lakuoti bateliai.
Į pušis lipo Tomas. Tomas iš Tomo ir Džerio,
O senelė bėgo neatsigreždama pagal ryškiai geltoną teniso kamuoliuką.
Tiek tos senelės ir tesimatė, tikra atletė juk,
Buvo greita ir sąmaningose trasose.
Televizorius name buvo ijungtas ir rodė dokumentiką apie liūtes,
Liūdnai girgždėjo vėliavos stiebas ant kurio siūbavo mokyklinė kuprinė su ratukais.
Sunku įeiti į patį namą nes pradinukai vis suko ir suko ratus aplinkui
Grodami ‘wish me luck as I wave You goodbye’.
Prie verandos apaugusios apiniais iš vidaus ir palmėm jauniklėm iš išorės,
Garavo puodų piramidė,
Vonios čia nėra, teks maudytis dėžėje išklotoje maišeliais.
Pripučiamų baseinų panaudoti irgi neišeina, mat jie kabo ant namo sienos su įrėmintais nespalvotais genijų ir atletų portretais,
Kaikuriem parkeriu buvo pripaišyta sofa vietoj lūpų.
Keista, tačiau šulinys irgi garavo,
Tačiau niekas jo nefotografavo.
Kažkaip norėjosi visiems valgyti ir rašyti laiškus.
Namo viduryje buvo erdvus žaliais ananasais tapetuotas kambarys
Kuriame mokykliniuose suoluose sėdėjo šešiašdešimtmečiai ir perrašinėjo dailyraščiu
Jaunimo e-mailus.
O ką jie valgys?
Jie valgys kulšeles. Tik smaližiai eis grybauti saldžiųjų grybukų neskaniai grybienei.
O šlaunelės. O šlaunelės jos pačios atskris. Atskris ir aptings lėkštutėje.
Seniai valgys peiliais ir mediniais grėbliukais. Visi nusiėmę akinius ir susėdę pagal ūgį.
Kitam kambaryje, už kulkom suvarstytos medinės sienos
Lori ruošia gimtadienį, apsirengusi šviesiai žalsva suknele ir tvirtai susiveržusi liemenį.
Dėlioja daiktus į lentynas.
Dėlioja į eilę pagal grožį.
Per vidurį kambario ji pastatė gimtadienio akvariumą su plaukiojančiais guminiais kiaušiniais.

Jie tikrai tikrai atrodo kaip tikri. Jie tikrai tikrai atrodo kaip tikri. Jie tikrai tikrai atrodo kaip tikri.

Rudo lukšto.
Netikėtai saulę užtemdė Baltijos jūros spalvos debesis ir ore pakibo dantų krapštukai.
Atrodė, kad gali pradėti lyti, tačiau jie laikėsi tvirtai,
Visai nejudėjo.
Nubėgo akis.
Suplyšo keletas nosinaičių.
Ir liko kaboti ant krapštukų, o jų šeimininkės viską metė. Viską, tai yra nosinaites.
Išėjo pabendrauti su savo smulkiaisiais augintiniais narveliuose.
Glostė jiems paausius arba bandė skleisti panašius į augintinių garsus.
Nepamirškime, kad ponios buvo apsirengusios aukščiausios rūšies, antrojo
pasaulinio karo mados kostiumais ir
betkokiom skrybėlaitėm.
kas buvo trisdešimtyje tų moterų miegamųjų:
po patogią kuprinę kampe su jų mėgstamo aktoriaus atvaizdu.
Kuriuos jos sušukuodavo prieš eidamos gulti.
Taip, plaukai jų buvo tikri.
Jos nebuvo vienišos, tačiau jų vyai išėjo į pardę ir nežinia kada grįš.
Visi apsirengę patogiai, su juodom kelnytėm ir spalvotom maikėm,
su šokėjų kedais
ir pinigais.

Taip būna kai niekas nešneka.