Senio pėdos sniege

Vienišos pėdos,
Paliktos sniege
Vakaryščiam,
Vasaros gale.

Žengia senis
Mindamas pėdas.
Ne kalėdų senis.
Paprastas senolis,
Be ilgos barzdos,
Tik nutrinta lazda.

Žengia jis
Iš vasaros tolyn
Į rudenį, į žiemą.
Tuo pačiu ratu,
Kartų begalę mintu
Ir prakalba pėdos
Pačios už save, tave.
Taip nebyliai, pašnibždomis.

(pataisytas mano eilėraštis „pėdos sniege ir senis“)