Toli horizonte pradingo,
Galas toli nebūty.
Basos kojos jį mindo,
Kelias kuriuo tu eini...
Aukštas aukuras supas,
Dienos nelaukia žvaigždžių.
Pieva, kalnelis kuprotas,
Kelias kuriuo eini tu.
Linkstančios smilgos šnarėjo,
Gurkšnis šaltinio vandens.
Laikas nemaldomai ėjo,
Tik nepargriūk ant akmens
Bėgančios ašaros skruostais,
Rankoj žibutė melsva.
Laistome vyną su tostais,
Tyliai nusvyra ranka.
Tyliai vardu atsišaukia,
Byra tarp pirštų smiltis.
Akys manęs tebelaukia,
Keliu tuo nuėjo viltis.
Mintys palieka, nutolsta
Bitės gėluonis aštrus.
Girdžiu šnabždantį balsą,
Žmonės suranda kelius.
Žaizdą paslepia tvarstis,
Miegą sustabdo diena.
Ežerą nugali valtis,
Kūdikį migdo mama.
Lūpos žadina aistrą,
Laimę pagrobia kiti.
Kelias į šviesą, į kaitrą,
Kelias kuriuo tu eini ...