Upė

Bepigu palinkėti žmogui ramybės. O jeigu per jūsų širdį teka upė? Ir patvinsta ji rudenį, ne kaip visos kitos, o kai toks lapų  ir minčių neišbrendamumas. Ir Ji, jūsų upė, patvinusi lieja sidabrą, užpildo visas kerteles, nepalikdama širdyje vietos nei gimtų namų šilumai, nei moters šilumai.
Pasiimu duonos kriaukšlį ir einu dar kartą į Ją pasižiūrėti mėnulio šviesoje. Bepigu palinkėti žmogui ramybės jei per širdį teka upė...