Tikrumas

Šaknimis
nebejaučia  jazminas 
apsvaigęs
nuo savo prasmės ir esmės, 
kai  dėl kvapo
kažkas jį  apskynė
ir į  puokštę
su rūta žalia pamerkti, pasmerkti 
džiaugiasi tik
vandens gaivumu
šakelėmis nebūtį, pražūtį
apsikabinę .

Natiurmortui
nereikia šaknų .
Vanduo
kaip gyvybės iliuzija, aliuzija
į pilnatvę 
miražais gaivina. 
Niekas puošnumo
paletės nesmerkia, neverkia
molbertui spalvas atiduodant
žavi tapytoją
be atsako žydi ir švyti
net mirties pranešimais.

O kai akys
ragauja iš drobės
gėlės nuskintos
spalvų tobulumą, tikrumą,
tik kvapo kaip slenksčio 
kaip motinos rankų
širdis pasigedusi           
lekia tarytum akla ir basa
į žydinčias pievas         
po vaivorykščių tiltais   
gėlių aromato ieškoti, kovoti
už laimę netikrą.