guršnelis ugnies

Ugnegesys pakursto ugnį išeina į nežinią palieka ją vieną atgimti
Šelioja ugnelė sausam žolynėlį pabeldus atėjo sudegino viską ir leido numirti
Subyra į pelenus žmogaus kūryniai subyra į pelenus žaislai ir vaikai
Ir bėga ugnelė tolyn ir gilyn toliau sau šėlioja ir liepia mums mirt
Pabėgi už jūros salų ir kalnų nenori sudegti lauže ir išnykt
Sugriuvo svajonės paliko jos prota psiilgo tos meilės karštos
Įšok tu į ugnį padėk ją įveikti – pabusi iš sapno nespėjęs numirti
Nespėsi ištarti,, sudie mano meile“ ir guli ant grindų pakuoji  daiktus ir traukinių stotį