obuoliai ant žemės nutupdyti,
o lapai išmokę iš delnų skaityti
po kojom pinasi, šiugžda ramiai.
tai rudens gaivuliai,
tai dangaus skaistčiausi šuorai,
skverbias pro pirštus delno vagon.
pievose, kur dar žalia,
junti mažiausią gyvybę,
o ant šakų tyku, ramu.
horizonte, rausvam šone,
skraido nykstantys paukščiai,
ulbesio jau nėr, tiktais daina...


Tyliai po lapu





