Rudenį sutinkant

Ruduo... vėl slenka debesys paniurę
Iš spintų žmonės traukia, kas šaliką,
o kas kepurę...
Ir aš ištraukusi nuo rudens spalvotą paltą
Paslėpus šviesius plaukus kepure šilta.
Išeisiu pro kiemą, šerkšnu baltą.
Rudenio sutikt, į parką esantį šalia
O jis jau ten... papuošęs medžių šakas
Žaliom, rausvom ir aukso spalvomis.
Man šypsosi pro klevų galvas, suradęs plyšį,
Saulės spindulys...
Lėtai, siūbuodamas lyg ant bangelių laivas
Nukrito lapas ant gelsvos žolės...
Vaiskiom, sodriom spalvom nukąstas
Tai rudeninis bučinys...
Surinksiu aš pačius gražiausius
Lapus, su rudenio žymėm...
Och, tas išdykęs Rudenėlis, bučiuoja jis visus
Ir guldo ką po žeme, o ką žolėn...