vyru skausmas

Iš kur vyrų skausmas,
Iš kur vyrų džiaugsmas,
Nejaugi iš moteries lūpų aistringų?
Nejaugi pakako ranka vien pamoti,
Nejaugi nebuvo nei vieno protingo?

Kardais vienas kita
Ir šūviais patrankų,
Nejaugi pilis dėl tos moteries statė?
O ji pasirodė gudri ir klastinga,
Ji savo likimą iš anksto numatė.

Tai buvo ne meilė,
Tai buvo žaidimas
Likimais ir žodžiais artojo nekalto,
Tai buvo lig šūvis sugedusios meilės,
Apgaulės ir ašarų parako balto.

Ar bus dar skausminga,
Ar bus dar karinga
Po šimtmečių meilės tautos ateitis,
Ar bus dar kam džiaugtis ta meilę protinga,
Ar bus mūsų žemėj taika ir viltis?