Prabudau vėl norėdama miego.
Sapnas glostė, vis glostė akis.
Žmonės verkė, žemai lenkė galvas,
Nenorėjo pažvelgti į mano akis.
Neriedėjo man ašaros karštos.
Mintys liejos ir darėsi lengvos.
Patikėjau, ateina Mirtis.
Švelniai glostė Ji odą ir plaukus,
Nebeleido paklausti: Kodėl?
Ji tik tyliai man padavė ranką,
Nulydėjo keliu be vilties.