Apie pri(si)pažinimus ir dar daugiau

Kaip susigėdus spalio saulė
Nuo ryto iki vėlumos vis mintyse slepiuos:
Vaivorykštės  ne tiltą – bent spalvų ruoželį
Išsaugot nesupurvintą viliuos. Ir bus gana. Šviesa – tai ne apgaulė.

Nereikalauju iš savęs (tavęs) aukos,
Nes juk ir taip – kasdien pamažėle giliau...
Dievaž, nėra skaudu, kad pasiklysta šiluma –
Užtenka to, kad pamilau. Užtrunkančios, kaip rudeniniai lietūs, šypsenos.

Išsitepa takai rūdim naktų,
Apsunkę debesys tolyn – ir aš kartu rituos:
Nebesigraužiu dėl klaidų, nežinomos kaltės –
Tegu. Dievulis suskaičiuos. Kelionė patylom – prisipažinti visada sunku.