Nesubrendau meilei

Atrodo smegenis mes turim,
Ir proto balsą blaivų
Bet, kai ateina meilė dūšėn
Neklausom proto ir pridarom eibių.

Kada mane įsimylėjai, ir sukt pradėjai ratais
Aš užsidėjau kaukę - abejingumo šalto
Kada tu tolti nuo manęs pradėjai
Tada švenumą tau žarsčiau aš šaukštais.

O kai man pasirodė, kad per daug aš myliu,
Per daug aukoju, nors ir neprašei
Nusprendžiau atitolti, pažvelgt iš šono, tyliai
Tada tu vėlei myli ir vėl sugrįžti tu manęs prašai.

Žaidimai tie, kai bėgi - vejas,
O kai vėjiesi, bėga jis
Taip atsibodo, bet jei stovi vietoj,
Tai vėl blogai, nes nėr ugnies.

Matyt dar meilei nesubrendom
Nes žaidžiam, kaip maži vaikai
Šįvakar aš einu pavaikščiot
Paskambink man, jei vėl pasiilgai...