Rašyk
Eilės (78093)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 19 (2)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







          Atverti "Septyni Lašai II"

„Moka pataikauti nelabasis“ – pamažu grįždamas į ramybę pagalvojo Faustas. „Žino, ko jam reikia ir, be abejo, pasiruošęs brangiai sumokėti už tai. Nutuokia ir ko aš jo prašysiu, bet tikrai nėra toks visažinis, kokiu dedasi. Galų gale, mes abu turim kažką vertingo, pasiruošę mainams. Ir nors mano prekė tik viena – čia mano krautuvė ir pardavėjas busiu aš... “
- Ką gi. Sveikas atvykęs, nors gal derėtų sakyti – apsireiškęs, - jau visiškai ramiu balsu tarė senis. – Jei neprieštarausi, užkursiu židinį – šaltoka. Juk laiko mes turime? – šyptelėjo.
- Į valias! – atsakomai mirktelėjo velnias, - bent jau aš, ko nepasakyčiau apie tave. Atleisk – pajuokavau...
„Čia rimtas koziris. Bet taip lengvai manęs neiškirsi. Mano laikas priklauso tikrai ne nuo jo... “ - mintijo Faustas ištiesindamas nugarą ir, kiek išgali žvaliau, nužingsniavo į rūsio kampą. „Kiek metų aš jo nekūriau? “ – stengėsi prisiminti, braukdamas šluotražiu dulkėtus voratinklius nuo aprūkusio itališkų koklių židinio.
Iš pradžių riebiai paspjaudęs dūmais, židinys pagaliau subraškėjo tarsi išbadėjęs, godžiai rydamas perdžiūvusių pliauskų liepsną. Rūsio skliautas išrietė nugarą šešėliais, o kolbos su mėgintuvėliais svaidėsi liepsnos atšvaitais. Senis neskubėdamas šlavinėjo po pakura ir mėgavosi nuo ugnies sruvenančia šiluma. Kaip senas šachmatų meistras, jis mintyse kūrė derybų strategiją, sudarinėdamas įvairias schemas ir bandydamas numatyti priešininko ėjimus iš anksto. Jis žinojo, kad tai bus pati rimčiausia jo gyvenime partija ir galbūt paskutinė. Tačiau trauktis nebuvo kur, ir  čia Faustas turėjo pranašumą. Jis galėjo žaisti Va Bank.
- Puikus reiškinys ugnis! – riktelėjo ant stalo besimuistanti žiurkė. – Pati puikiausia ir jaukiausia stichija. Nuo įžiebtos kibirkšties gimsta, iš pažiūros nekaltai plevena, ir niekada nestokoja apetito. Bet duok jai laisvę ir pasiima viską, kas per arti, kas pasitaiko jos kelyje. Ir auga tol, kol randa ką praryti, o paskui, nieko nepalikus, taip pat greit ir numiršta. Liepsnos moralė nepriekaištinga! – neslėpė susižavėjimo padaras. – Ar jau apšilai?
- Taaip... Nuostabi. – nutęsė Faustas. Jis visai nenorėjo atsitraukti nuo židinio, tarsi pirmąkart išvydęs gyvą ugnį. „Ir kodėl šitiek metų aš jos neužkūriau... Vis darbas, nesibaigiantys ieškojimai, bemiegės naktys - į nieką nekreipiau dėmesio, gyvenau tik savo susikurtais tikslais, norėjau atrasti kažką tobulo, nematydamas tobulų smulkmenų. Aplink mane virė tobulas gyvenimas, o aš gyvenau kažkur nuošalyje. Tačiau šianakt galiu pradėti viską iš naujo... “ – Ji nuostabi, tačiau kol yra kontroliuojama, - jau balsu atsiduso senis ir pasuko prie stalo.
- O tu visada kontroliavai savo gyvenimą? – paklausė Mefistofelis seniui prisėdus. – Aš kantrus, bet netgi man pabodo stebėti, kaip tu metų metus bandei atrasti filosofinį akmenį, kaip troškai paversti šviną auksu. Juk tada buvai jaunas ir talentingas, bet aukojai savo dienas, naktis, metus... Ir dėl ko?  Norėjai būti turtingas?
- Aš norėjau padėti žmonijai, pasitarnauti mokslui, - oriai bandė atsikirsti Faustas.
- Tai tiesiog tavo godumas susikibęs kartu su puikybe varė tave, - pertraukė išsišiepusi žiurkė, - užsispyrimas neleido tau sustoti, bet tu visą laiką darei viską tik dėl savęs.
- Ne tik auksas mane domino. Juk atsisakiau tų bandymų ir ieškojau būdų pagaminti gyvybės eliksyrą. Milijonams žmonių tai būtų išgelbėję gyvybę.
- Na, žinoma! Aukso paieškas tu nutraukei tik tada, kai pajutai, kad atėjo tai, kas neišvengiama žmonėms – senatvė. Tu išsigandai, nes net nepastebėjai kaip praėjo tavo gyvenimo vasara, todėl griebeisi lengviausio būdo viską sugrąžinti – eliksyro. Bet ir jo tau pagaminti nepavyko. Todėl aš ir čia – eikim prie reikalo. Juk tau reikia jaunystės? Ar aukso?
- Jaunystės, - pasidavė, o tuo pačiu ir išsilaisvino senis. – Ir kitokio gyvenimo.
- Puiku! Gali manyti, kad jau ją turi! – patrynė letenomis žiurkė. – Belieka tik pasirašyti mažą sutartėlę. Man iš tavęs nieko nereikia – esu dosnus ir noriu padėti tau. Būsi laimingas ir gyvensi naują, turtingą gyvenimą. Tau nereikės kvaršinti galvos dėl aukso ar ligų, tik, kai tau viskas nusibos, aš pasiimsiu tavo sielą. Reikalas toks visai paprastas, ar ne?
-  Gerai, - ištarė Faustas, ir jam pasirodė, kad žiurkė džiugiai cyptelėjo. – Bet tu man duosi gyvenimą, kokio aš paprašysiu.

          Atverti "Septyni Lašai IV"

2010-10-13 23:52
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 9 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2010-10-21 01:42
Andrew Thomas
kolkas tikrai vikusi nauja fausto interpretacija :) ziuresim ar toki pati lygi islaikysi ir toliau
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2010-10-18 09:07
agricola
žmogiški norai ir geri ketinimai, o jais kelias grįstas į ...
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2010-10-14 23:01
Laukinė Obelis
O, kaip gera buvo sulaukti ugnies ir šilumos! Nes taip pilka, šalta ir nyku buvo (o ne, nesierzink - tai komplimentas tau, kaip nuotaikos kūrėjui).

Apie turinį visai nedrįstu nieko sakyti, nes šis gabaliukas - tik tarpelis tarp dviejų adatos dygsnių, jo prasmė tik viena - jei perskaitei šį, perskaitysi ir kitą.

Šios dalies kalba ir vėl man prie širdies - vaizdinga, bet ne per tiršta - malonumas skaityti. Tikiuosi, nenusivažiuosi į skurdumo pusę (nes tendenciją pastebėjau). Jei išlaikysi, šios ir praeitos dalies lygį, mano manymu, bus idealu.

Patinka, kad pagaliau drįsti įsivelti į apmąstymus, kad ir apie ugnį. Anksčiau to pasigedau (isskyrus pastraipėlę apie velnio įsikūnijimą, kurią jau praeitą kartą komentavau). Džiaugčiausi, jei to būtų daugiau.

Žiurkę pavadinai velniu. Na taip, tai velnias, bet gal geriau visgi vadink žiurke.

Ir dar. Pakartosiu tai, ką kiti jau minėjo, ir kas turbūt tave jau labai užkniso: ilgesni gabalai būtų tavo naudai. Bet - tavo pasirinkimas :) Nes, tavo žodžiais tariant: "čia mano krautuvė ir pardavėjas busiu aš".

Rimtai tau sakau - išgerk vyno, atsilošk, nesijunk prie rašykų iki kito antradienio, o tada - rėžk! Lauksiu!
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2010-10-14 20:52
drugelis7
Įdomus.Įtraukė-negalėjau atsiplėšti;)...
Lauksiu tęsinio.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2010-10-14 18:49
Aurimaz
Labiau pasaka nei rimta fantastika. Bet šiaip labai nebloga pradžia. Įdomu, kas dėsis toliau.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2010-10-14 09:00
Nebaigta istorija
Įdomu...:)Galvoju dabar,jei tai vyksta Lietuvoje,tai velniui bus nelengva Faustą į seimą įstatyti:D
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą