Mylėti it plaktis pastoviai į sieną
Kaip paukščio sparnai plasnoja į dangų,
Nubusti ir jaustis kažkam tu svarbus
Kas kartą iš laimės prasmegti gelmėn.
Bučiuok man į kaklą, kol kraujas dar teka
Širdis tuoj nugrims lyg kulnų pro atvirą žaizdą,
Į akmenis trenkias vėl kraujo lašai
Iš skausmo sukausto -„bučiuok mane lengvai“


Miglikseris




