tokia tik viena

Ruduo vėlyvas, miesto kaukė,
Ištvinę upės, ežerai
Mana širdis iš meilės staugia
Kai per balas brendu liūdnai.

Aš taip norėjau apkabinti
Mergaitę angelo akim,
Bučiuot jos lūpas ir aistringai
Kvėpuoti meilės paslaptim.

Lig šiol ją savyje nešioju
Negęstančios aistros ugnim,
Net vėjas staugiantis negali
Užpūsti jos arba atimt.

Likimas keičia mūsų laiką,
Dainas, džiaugsmus, praradimus
Tik mylimos brangiausio veido
Jisai atimt nepajėgus.

Ji kaip nevystanti gėlelė,
Kaip po žiemos karšta diena
Ir jos pakeisti nieks negali,
Tokia pasauly tik viena.