skaitytojau, komentavęs mano tekstą, pavadinimu: "Neįdomus eilėraštis", šiuo laiku:2010-10-31 12:11;
Toks buvo mano užmanymas. (apie tai sako pavadinimas.) Matai, kartais pyyyydagogės vaikšto, ir jas norisi apeiti, ir apeini. nes "kiaulinasi" va. bet tai reikėjo ir pabrėžti - čia yra toks koks turėjo gautis. Pirmiau pavadinimas, po to eilius.
prisipažinsiu į akį krito:
<...> Kyšo galvos virš medžių – ne kiškių...<...>
Ypač patikslinimas: ne kiškių. Nustebina šis palyginimas ir atgaivina eiles.
ir dar antras posmas dailus. Labai dailus. Skaitau ir džiaugiuos.
Nesiimu komentuoti, kiek eilėraštis vertingas literatūrine prasme, bet man jis patiko.
Įdomus, mielai paskaitytų ir vaikai.
Tai lyg sugrįžimas į vaikystę.
Prašau neprimesti, nes aš taip sakau. man negražus, aš sakau - negražus paveikslas, eilėraštis, ir t.t. Tada visi įsižeidžia ir "tinklalapis" mane blokuoja. Tai gi prašau neįsižeisti ir neprimetinėti man savo elgsenos pobūdžio. :D
Prašau neįsižeisti.
Taip jau yra, kad kai žmogus paneigia pats save (būtent save, o ne kažką kitą. kai mums patinka paveikslas, žinome, nesakome "ak koks negražus paveikslas" vien tam, kad kažkas kitas paneigtų šiuos žodžius) tačiau kai neigiam save, tai yra lyg laukimas iš aplinkos priešingos reakcijos - savęs teigimo. gal net dažnai savęs neigimas yra lygus teigimui. Marčėnas savo poezijos rinktinę pavadino "Eiline", ir taip, ji eilinė, viena iš daugelio poezijos knygų, tačiau pažiūrėjus giliau - ar pasakysim, kad ji eilinė savo esme? taip ir su šiuo eilėraščiu, sakymas,kad jis neįdomus (savęs neigimas) parodo savo menkumo, laikinumo, efemeriškumo supratimą, o visa tai suvokiantis žmogus niekaip negali būti neįdomus ir rašyti neįdomių eilėraščių.
kas dėl daugtaškių - pradedantys poetai arba net ne poetai, o visokias meilės ir kitas kančias patyrę jauni žmonės labai mėgsta daugtaškius. jais parodo savo gilumą, savo vertę ir panašiai ir taip bedarydami suteršė šį skyrybos ženklą, tad jį pamačius iškart iškyla neitin malonios asociacijos.
P.S.
________
Š.D. tai yra, kategorijoje "šiukšlių dėžėje", tokie eilėraščiai būti negali. ten yra nustatyta, apibrėžta kategorijoje, kokie jie turi būti. Įdomūs, nestandartiniai, galite pasiskaityti tiksliai kokie, skaitytojau pseudonimu Orchidėja9 ; šis niekaip. O gal yra manančių kitaip?.. kad jis originalus, neįtelpantis į jokius standartus eilėraščio?..
kai eina vaikai per žolę, iš kurios galvos tik kyšo, tai žolė, tartum medžiai, o drugelis lyg paukštis pakilęs - tai ne keverzonė, tai idėja. Sakot ironija, o aš sakau lyrika. ar jums nebūna, kad žiūrit į vaiką, kuriam žolė iki kaklo, aviganis, už arklį didesnis, ir prisimenate būseną, čia ir dabar - vaikystėje turėtą matymo kampą, tikrąja to žodžio prasme. Ar nepastebėjote, kad vaikai nupiešia mėlyną dangų, ir apačioje lapo, žalią žemę, o tarp dangaus ir žemės palieka baltą plotą, ir tai yra dieną, laukas. Tada juos moko padengti visą lapą (darželyje, tai ne devynmečiai) kad niekur nebūtų baltų neužtapytų vietų, bet pagalvokite kodėl jie taip daro - juk jie nemato horizonto linijos - kur susiveda pieva ir dangus. Pakelkite ant rankų ir parodykite. Žvilgsnio kampas pas juos (priklausomai nuo ūgio) kitas. Bėga tokie per žolę iki lūpų, tik galvos kyšo, pabaido drugį ir šis, lyg paukštuks... Čia lyrika. be ironijos. o eilėraštis standartinis - nėra įdomus. perskaitei ir pamiršai.
Gal įkyrėsiu, bet: ką reiškia "standartinis"? O koks kūrinys yra "nestandartinis"? Argi forma lemia kūrinio meninę vertę? Tada rašykite "nestandartiškai", bet bent jau nesiginkite nuo liaupsių, antraip kas dar ims ir diagnozuos jums asmenybės susidvejinimą.
Tai kad labai įdomus:) Ar kuklinatės ar stengiatės sulaukti pagyrų? Va pavadinimas tai tikrų tikriausiai nevykęs - tokį tik į šiukšliadėžę!
O kas patiko: originalios mintys bei jų išraiška, išlaikytas rimas, žavi ironija.
Patarimas: negadinkite savo darbų apsitrynusiomis etiketėmis, tinkančiomis nebent devynmetės keverzonėms apie drugelius (atsiprašau, jei čia apsilanko devynmečių:) ).
pavadinime tik su žodžiai, kur dabar tas daugiažodžiavimas. O eilėraštis standartinis, ar mažai jų tų standartinių eilėraščių, tai gi, jei eilėraštis yra neįdomus, jis yra ne originalus, o įprastas, tačiau, ponia, jis gali būti ir kažkam patinkantis, o kažkam ne, tai jau skaitytojo skonis. O jūs ką, kai norite kad jums pasakytų, kad kažkas jumyse patinka, sakote taip "oi kaip man tai nepatinka" taip?.. Na aš jei noriu kad man pasakytų kad patinka, (o tiksliau, jei norėčiau) tai sakyčiau, "kaip man tai patinka, o tau?" bet man įdomu visada kaip yra iš tikrųjų. O eilėraščių yra labai daug - tokių įprastų, ir jei jų daug skaitysi, tai gali pasidaryti patys eilėraščiai neįdomūs, todėl ir yra toksai pavadinimas - "neįdomus eilėraštis" - jis nėra originalus, ir labai eilėraštiškas. Jūs suklydote, skaitytojau, galvodama (-as), kad aš noriu jog pasakytumėte atvirkščiai: eilėraštis įdomus. Nieko aš nenoriu, tik gal kitas perskaitęs, poezijos gurmanas, jo net neatsivers, nes informacija suteikta. Jame viskas aišku ir paprasta. Juk jame viskas įprasta, jokios sensacijos, ir forma kaip daugelio standartinių eilėraščių. tiek. BET vis tik gerai, kad kalba išėjo apie tai, tikrai, gal įdomu kodėl toksai pavadinimas pasirinktas. dabar jau aišku. GALĖJAU rašyti pirmą eilutę už pavadinimą, tačiau tada būtų net 5 žodžiai, o tai daugiau nė 2.
dėkui už pasiūlymą; bet ne, gaudom (lyg vaikai, dar vakar, ir šiandien vaikai, apsimetę suaugusiais...) ypatingai poetai...
ačiū, kad skaitai, Jovaras0 ir parašai ką manai.