Eilėraštis be pavadinimo

Kaskart
Paėmus plunksną į rankas it trapų daiktą
Bijau sudužt,
Suskilt į tūkstančius dalių; ar atsiplėšusi
Nuo žemės pakibt ore virš džiūstančių lankų,
Įsimylėt,
Įsimylėti Amžinybę - ir pamiršt vytimo kvėpsmą,
Varinį skambesį, žvaigžde įstrigusį į klevą,
Pamiršt godžias burnas, kur alpsa, miršta saulės
Langų,
Kai dega vakaras - ir Nebūtis
Išbarsto
          vėjyje
                      tave -
          lyg
                      rudenį
          lapus


2010 10 08