Ruduo

Ruduo neatneš tau raudonų gėlių
Ir lietus tau nebus, kaip vasaros rytą

Vėl paukščiam suplojus savo sparnais
Nusineš  jie į tamsą tavo sapnus

Lai sužiba žvaigždės aukštai danguje
Nes pas tave jau seniai šviečia tik baimė

Naktis vel prarija kasdienos džiaugsmus
Ir vėl vysta gėlės ant virtuvės palangės

Užsimerkęs matysi tik jaunatį baltą
Ir rankos nusvirs prieš viso ko galią

Ruduo vėl atėjo šnibždėsi nakčia
Kai pro langą per šaltį ateis tavoji valia