Sutikau Rudenį.

Lai nukerta man rankas,
Jos neviltį per ilgai nešė.
Atsitrenkiu vėl į šakas,
Belapės jos, plaukus pešė.

Susiraizgius guliu aš lauke,
Po medžiu, kurs skriaudė.
Rudi lapai užklojo mane,
Net ir sielą šiltai apgaubė.

Matau nespalvotą pašvaistę.
Ji bando pagauti mane.
Lapai su kojom lyg susisaistę.
Nesuprantu ar aš sapne?

Jaučiu kažkas bando priglusti.
Atsisuku - nieko nėra.
Tyliai šaukiu: reikia pabusti!
Ruduo apkabina mane...