ateik

Ateik, ateik skaudžiu gyvenimu,
Ateik viltim po netekčių,
Ateik kai bloga bus nuo nerimo,
Ateik šio rudenio šlapiu taku.

Žydės ramunės, jazminai baltieji,
Pilni namai bus įvairių gėlių,
Tik nesakyk, kad pjaunu kur nesėjęs,
Nes nieko savo šiam pasauly neturiu.

Nei rūmų neturiu, nei tarno vieno,
Žiedų su deimantais taip pat nėra
Ir nenupirksiu juodo mersedeso
O tik galėsiu Tau pagroti gitara.

Sutemo vakaras ir baisiai šalta,
O Tu rudens lašais neateini.
Turi tu kailinius ir storą paltą,
Tačiau širdelės juk sušildyt negali?