Neliesk

Nerimas,
Lyg susiraukęs ruduo,
Pametęs auksinį savo grožį.
Iš vidaus sukausto
Artėjančiu speigu,
Nelinkėdamas nieko gero.

Siela
Blaškosi,
Sustingusi iš netikrumo,
Netikėdama žodžiais,
Ieškanti prasmės žvilgsnyje,
Akių gelmėse.

Jausmai
Susiblaškę tarp tiesos ir melo,
Neranda atsako ir išeities
Išsakytuose žodžiuose
Iš nevilties.

Meilė
Pražydusi subujojo,
Kaip piktžolė Orchidėja,
Iš naujo atskleisdama
Vis naujas spalvas.
Pražysta, nuvysta...
Nuvysta, pražysta...

Neliesk..!