kažkas

kažkas many gyvena
ir nežinau
ar tai vienatvė
ar bejėgiškumas
ar kažkas naujo -
dar neišbandyto

kai mintys lekia
sau laisvai
nevaržomos skardinių sienų
kai jos pakyla
o paskui - - - nukrinta
šlaitiniais stogais žemyn
ir kai nebežinai
kur tu esi
kur pasibaigia mintys
ir kur -
tik gatvių triukšmas

tada jauti lyg
kažkas nauja
svetima ir sava
praveria grotuotą langą
ir dviese sėdime
tarp verkiančių žvaigždžių
kai šaltos mintys varva
glosto kaklą
smelkiasi gilyn
kol galiausiai jų jau nejauti
ir nebežinai.....vienas sėdi
po sustingusiu dangum
ar čia dar kažkas
nuo ašarų uždengęs veidą
sėdi
- ir nežinai
tu vienas minioje
ar minia - tai tu - - -