aš jūs balsų deduosi negirdįs
aš - žaliame kambaryje narsus karys
tik mintyse žygiuoju sau klaidžiais takais,
kepu žuvis ant laužo vakarais.
prausiuos vėsiam upelio vandeny,
mane užmigdo kalnuose naktis gūdi.
vidurnaktį pabudina mane aidai,
matau, kaip tolumoj ugnis lengvai
nušluoja šimtmečius statytą miestą,
ir dar ilgai jo pelenai nevėsta.
o kol pats sveikas dar esu,
ieškau tokių pat kaip aš karių,
kur fronto ugnyje gyvi išliko.
kurie pernakt sulaukė ryto.
bet pro sutirštintas mintis
netyčia prasibrovė neviltis,
ir svetimi garsai pabandė
sugriaut svajonę mano brangią.
aš jūs balsų deduosi negirdįs
aš - žaliame kambaryje narsus karys