Kur keliauja mūsų broliai,
Aš nebežinau...
Patikėkite, lig šiolei
To nesupratau.
Kai išeina jie, be žodžių
Liekame, ir tiek,
Prašome Dievulio godžiai:
„-Išgyvent padėk... „
Metai vietoje nestovi,
Keičiasi ir jie,
Čia tik mes tokie „pastovūs“,
Liekame tokie.
Tik deja, kai atitolo
Saulė - negirdi...
Supratau, kad mano brolis,
Buvo žmogumi...