Dindėjimo pilnas

Pilnas dindėjimo
Mėlynas vėjas...
Din dan din din -
Varpelių dangus...
Skamba -
Oj skamba,- darni tuštuma.
O varpelių ore,
Liejas paliktas laikas,
Bėga pamirštas veidas,
Krebžda - lyg smuikas be stygų...

Gal tik žmogus - prarastasis?..
Jis grįžta stygų ieškoti -
Kad pagrotų melodiją
Ir pamestų natas...

Kas supažindino -
Vardą ir vaiką?
Kas davė teisę vadintis?..
Vardo vardas - žmogus.
Kaip išblukęs kontūras sapno
Išnyru į besišypsančią dieną -
Taip nepažinęs savęs -
Save atradai.
Kas davė tau pradžią?
Ar pats tu davei?..