Po dienos vingių ir duobių
aš susapnuosiu mus abu.
Vėl viskas bus jauku, rišlu.
Eisime dviese draugystės taku.
Pro bedvasiu žvaigždių pulkus
skrisime mes kometos greičiu...
Arba sode, vakaras jaukus...
Vos užsimerkiu tave regiu.
Ir kartais net nesuprantu,
kaip be taves gyvent galiu.
Gyveni mano mintyse,
aš be taves ne čia, sapne.
Tu ateini trumputei valandai,
aš pabundu ir vėl taves nėra.
Kai išėjai man liko tik randai
ir po sunkios dienos gelbsti tik sapnai.