Rašyk
Eilės (78096)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 8 (1)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter





daktarė kvin daktarė kvin

Didysis Lietuvos miestas

Šis kūrinys matomas tik autoriaus namuose


Ir  štai ateina jis aršus kaip treningas. Aš sustraiškau nuoruką  į suoliuko kampą.
- Klausyk, kaip čia yra, kad vos tik tave pamatau man baisiai sugenda nuotaika, bet vos pradedam šnekėtis ji ženkliai pagerėja?
- Kas aš - patarimų knygšė aršiems kaip treningas veikėjams?
- O kaipgi!
- Na turbūt tu nuolat tikiesi, kad aš tave suerzinsiu, bet man visą laiką nesiseka.
- Štai ir vėl nesuerzinai. Gal galėtum labiau pasistengti?
- Einam į kavinę.
- Neturiu pinigų, tu mane truputį erzini.
- Na va. Pabieda. Kaip šiandien jautiesi?
- Aš aršus kaip treningas. O tu?
- Šilta žieminė striukytė.
- Mes sutarsim tarpusavy. Gal mums vertėtų susieti savo likimus amžiams.
- Eikim ir susituokim nedelsdami.
- Gal turi cigaretę?
- Turiu dvi. Imk.
- Kam man sakai, kad turi dvi, jeigu vistiek man duodi vieną iš jų? Manai man pasidarys gėda, kad išplešiu iš tavęs paskutines cigaretes? Manai neimsiu? Tuojau pat ją surukysiu!
- Kvailai šneki. Tiesiog noriu išvengti to liūdno pokalbio, kai tu klausi, ar aš turiu cigarečių, o aš tau sakysiu „ne“.
- Atleisk man, mieloji.
- Kaip tau patinka šis miestas?
- Man jis labai patinka. Man patinka visi miestai, o ypač tie kuriuose gyvenu pas svečius. Kai pradedu viename iš jų gyventi jis susipurvina mokesčiais ir dokumentais. Bet žinai man vistiek patinka visi miestai. Man dokumentai ir mokesčiai yra menkniekis.
- Kaip tau patinka ruduo?
- Man labai patinka ruduo, bet tai stiliaus klaida klausinėti tokių dalykų.
- Man nebaisios stiliaus klaidos kai kalbu su geru draugu.
- O man jos visada baisios. O tu labai miela, juk aš tikrai nesu geras draugas.
- Gal ir taip. Tu geras įvykis.
- Ar mes visą dieną čia sėdėsime?
- O kur tu nori eiti?
- Eikim persėskim ant gretimo suoliuko. Negalima taip ilgai sėdėti ant vieno bjauraus daikto.
- Aš dar mielai čia pasėdėčiau. Visai nenoriu persėsti ant gretimo suoliuko.
- Ką tu supranti.
- Tai ar mes tuoksimės šiandien?
- Jei dabar persėsim ant kito suoliuko.

2010-09-27 01:54
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 14 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2010-09-29 09:08
dėdė be akinių
man nebaisios stiliaus klaidos kai kalbu su geru draugu.

išties visai fainas dialogas, bet šitam trūksta darbo. arba konteksto.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2010-09-27 17:06
daktarė kvin
Šaunuolis omnia_mea!
:)
gerai cia driokstelejai savo komentaru
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2010-09-27 16:02
omnia_mea
Šaunuolis Ruukas!
:)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2010-09-27 15:59
daktarė kvin
isizeidziau ant ruuko, gerai kad jis sudas. man atrodo kad reikia but genijum net jei skaitai instrukcija.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2010-09-27 10:52
Skaičių karalienė
afridite susirado chebros, visai neblogos isties. matau ir musu kompanijai nuo tos bus geriau, be to perkelta i poezija.5

labai issigandau, kad rukas pratese atzagaria ranka dialoga, bet tada pamaciau kad jam tiesiog pizda ir apsireaminau, perskaiciau vertikaliai " ruukas sudas".
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2010-09-27 10:49
cls
cls
Ruukas praleido vieną raidę, dėl to buvo komplikuotas gimdymas. Ruukui tai nedovanotina.
Įvertinkite komentarą:
Geras (2) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2010-09-27 05:33
Ruukas



- Naujas suoliukas. Kaip jis tau?
- Elegantiškas. Toks, kaip šis mudviejų pokalbis.
- Regis, čia komplimentas?
- Eik sau. Pastebėjai?
- Ir kaip tai reiktų suprasti?
- Ką suprasti?
- Ir kaip reiktų suprasti tavo ironiją?
- Absurdas. Aš kalbėjau visai rimtai.
- Baik maivytis. tu nolat maivaisi, kaip koks šlapias bebras.
- Ūdra, ne bebras.
- Tu rimtai? Kodėl ūdra?
- Išduoti negaliu. Tame, ką mes kalbame, greičiausiai yra tam tikra logika.
- Gal. O kokia?
- Elementari. Koks nors dėsningumas, kurio skaitytojas iš pradžių nepastebi.
- Nieko jis nepastebi iš principo.
- Ir tai tiesa. Bet dėsningumas visvien yra.
- Juokauji!
- Užtikrintai! Ar autorius būtų tiek daug rašęs šiaip sau?
- Man regis, jis visuomet taip rašo.
- Kuris?
- Aš apie kūrinio autorių.
- Dėsningumas turi būti mūsų tekste, ar tu nesupranti?
- Suoliukas tada gal?
- Užrašai ant suoliuko - tu apie tai?
- Persėskim ant kito
- Ruukai, mes jau persėdam.
- Aš nieko prieš.
- Stok! Kas čia kalbėjo
- Tu ir aš, nieko daugiau čia nėra.
- Užsičiaupk! Kažkas kitas įsiterpė.
- Man atrodo, tu pavargai nuo šio dialogo.
- Absurdas. Aš žvalus ir galiu kalbėtis su tavimi iki aušros.
- Baik maivytis! Apie ką mas kalbėjom?
- Sakei, yra dėsningumas. Ar aš sakiau? Susipainiojau.
- Užrašai - taip, čia gali būti raktas!
- Raktas?
- Debile, aš perkeltine prasme.
- A.
- Sakau, gal mes kaip nors ne taip tuos užrašus skaitome.
- Nežinau. Skaito skaitytojai, o mes tik personažai.
- Gali ir personažai skaityti
- Ir tą tekstą, kuriame jie yra?
- Man regis, jau dvidešimtpirmasis amžius.
- Dabar perskait man paskaitą apie šiuolaikinę kūrybą.
- O ką? Galiu.
- Nenorėčiau. Verčiau išspręskime tą rebusą.
- Apie šio teksto prasmę?
- Užknisantis reductio ad absurdum.
- Jau! Pastebėjau vieną dėsningumą!
- O aš ne. Gal pasidalytum?
- Pirmosios raidės!
- A-a. O ką „pirmosios raidės“?
- Skaityk tik jas?
- Ar tai reiškia, kad mes šiame dialoge nesam reikšmingi?
- Užtikrintai!
- Labai apmaudu. Tarsi būtum absurdo dalis.
- Irgi teisybė.
- O!
Įvertinkite komentarą:
Geras (3) Blogas (1)
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą