Paprastos planetos vaikas

- Laba diena.
- Labas.
- Kas Jūs būsite?
- Aš.
- Atsiprašau?!
- Aš. Ar dar pakartoti?
- O kaip Jūs visuomenėje žinomas?
- Aš. Vardas Pavardė. Biologinių Tėvų vaikas, tiksliau dukra. O kas Jūs būsite?
- Jonas Petraitis.
- O kaip tai suprast?
- Tai mano vardas ir pavardė, panele.
- Gražu. Ir man taip reikėtų.
- O tai Jūs neturite vardo ir pavardės?..
- Ne, o tai būtina.
- Taip. Ir kol negalite prisistatyti negaliu padėti Jums.
- Bet man reikia pagalbos.
- Deja, Viso gero.
- viso (vos girdimai ištaria). Bet palaukit Aš Žmogus.
- To nepakanka, sėkmės. Viso geriausio, panele.
Kodėl taip ji ir nesuprato, bandė kalbinti praeivį.:
- Labas.
- Labas.
- kur tu eini?
- Dar nežinau, bet greit sugalsiu, nes lauke šalta.
- O galiu kartu?
- O kas tu būsi? Aš tave pažįstu?
- Nemanau. Malonu susipažinti - Aš.
- kas aš?
- mano vardas Aš.
- Visai neturi, ką veikti. Aš skubu, viso.
- bet...
- Sėkmės, ate.
- Štai ir vėl, o sakė, kad niekur neskuba...

Mergina prisėda parke ant žolytės, apžiūrinėja praeivius ir bando nuspėti, kur užkoduoti jų Vardas ir Pavardė. Ir nesupranta, kodėl tai taip svarbu kiekvienam žmogui... nors ne, juk jai nesvarbu, o ji juk žmogus. Ir nepaprastas žmogus. Ji mergina iš nepaprastos planetos, paprastumo planetos, kur nėra svarbu, kas Ji, o esminis dalykas - kokia Ji. Tik deja, Ji pasiklydo...