Lietuvai

Gelės žiedelis į žemės plutą:
„čia aš, čia aš - aš Lietuva“,
švelni smiltis po mano kojom:
„čia aš, čia aš -aš Lietuva“,
baltoji burė jūroj plazda:
„čia aš, čia aš - aš Lietuva“,
miškuose medžiai  maldą kužda:
„čia aš, čia aš - aš Lietuva“,
kalnai, kalneliai, pievos, kloniai:
„čia aš, šia aš - aš Lietuva“,
padangėn vyturėis kyla:
„čia aš, čia aš - aš Lietuva“.
Debesys iš lėto plaukia;
„ štai ten, žemai, Tėvynė Lietuva“.

Todėl negalim mes išduot Tėvynės -
Ji tik viena, viena, viena,
Neveltui bočiai ją juk gynė,
Neveltui mūs krauju ji atpirkta.