Liūdna ši pasaka širdies
Be praeities,
Be geros kloties.
Juodais taškiukais
Asilas prabėgs,
Baltais varvekliais
Išraižys
Jo vardą prieš duris.
O kas iš to?
Visi akli...
Nemato saulės
Ir vilties,
Nemato meilės-
Jie be širdies ...
O aš?
Kas aš be jų?
Nelinkęs mano protas
Prie baigties,
Bet aš šalia mirties.
Sukuosi tarsi pūkas pienės,
O auksas byra iš kišenės.
Nelieka nieko...
Aš basa...
Prie vartų kiemo
Užstrigo viena
Nuodėmė rašyta,
Lentelė pribraukyta,
Ten ryškiai užrašyta--
"Kalta!" nes be širdies
O, Viešpatie,
Kokia nauda,
Kad aš mylėsiu
Ar tyliai
Užkampėj sėdėsiu?
Širdis viena,
O meilės daug..
...tik ji skirta ne tau...
... išplėšk man širdį ir aš negyvensiu...