kodėl

žvelgiu į baltą popieriaus lapą
galvoje mintys, eilės ir dainos
gyvenimas tarsi senas kinas be žiūrovu
šalta, girgžda senos kėdės
ant kurių tik man teteko sėdėti
jaučiu gyvenimo pelėsiu kvapą
kažką kviečiu
neatsako
tuščia širdy
žinau kad vienas esu
vienišos bėdos
vienas šioj salėj
vienas kely
o norisi kažką tai turėti
sušilti, nekęsti, mylėti
ar girdi?
žvelgiu į baltą popieriaus lapą
ranka nubraukiau trupinius
vakar valgiau juoda sudžiuvusia duona
gal tai ir beliko šiame gyvenime
gal tai mano džiaugsmas, paguoda
visa kita senai jau parduota
dar baltas popieriaus lapas ir mintys
daugiau nieko neturiu
ir noriu dalintis
ne dar turiu
sena žvakė
nubėgęs vaškas
ir liepsna kaip mano gyvenimas
blaškos
ir taikos užgesti
matyt nelemta daugiau jau mylėti
nekęsti
nebeturiu daugiau ko prarasti
atleiskit man......