daug šaudau

Taip seniai arti šūdų nebuvus
Išeinu ir šaligatvis eina
Jam nuleidžiu pro tarpus kepurę
Pasirodo abiems smirda baime.

Taip. Seniai kasinėjau duobutę -
Batų smilius nerodo vietovės.
Nepaklausė, ar noriu čia būti
O ranka apdergta, šit, iššovė

Parėkimą dėl nieko dėl oro
Pamurmėjimą snukišku veidu
Ir inkštimą kuris nusibodo
Pasaitėlį nuo proto paleidus -

Šūviai trys ir ketvirtas nubėga
Medžiai rudeniu ima ir rengias
Panašu, čia apink, nieko nėra

Kiek aš daug
O kiek daug
Nesistengiau.