Per naktį močiutės ratelis tik sukas,
O veidas apšviestas balanos liepsna.
Pilkasis linelis - lietuviškas pūkas,
Suvytas į sruogą močiutės delne.
Pasėtas - prinokęs, prinokęs - nupjautas,
Pavirtęs laibu stiebeliu.
Tu, line, gyvenimui būsi prikeltas,
Tarp mano močiutės delnų.
Nebūk šokėjėlė - būk audėjėlė,
Kaip mano močiutė sena.
Linelį jau supa vasaros vėjas,
Nuprausia jį ryto rasa.
Močiutei ant kelių audimas klojas,
Pilnas jis raštų puikių.
Senosios staklės dūgzdamos groja,
Tarp mano močiutės delnų.
Močiutės rankose, line, atgimsi
Paslėpsi nuo šalčio, gėdos.
Močiutės raštai - margai išdabinti,
Visus nuramins ir paguos.
Auki lineli, svyruoki nuo vėjo,
Lauki močiutės rankų švelnių.
Lauki jaunųjų sesių audėjų,
Puošiančių juostas dailiuoju raštu.


Vidmantas Steputis


