Net ašara manam veide,
Tau niekada nieko nereiškė
Tu nuvalydavai ranka
Lyg niekur nieko – nusigręži
Nemylėjai niekada,
O kaltinau tuo met save.
Ir kam meluot?
Sakyt, kad myli?
Jaigu veiksmai meilę nutyli..
Ne tau skirta buvau,
Ir tikrai klydau..
Atsiprašau – šnabždu nebyliai.
Tau niekada nereiškė žodžiai,
Kuriuos nautodavau dažnai,
Tau niekada nereiškė meilė,
Kurią jautei man per šaltai.
Ir sumanim buvai. Retai.
Tai skaudino mane. Labai.
Net būdamas kartu šalia,
Byjodavai pažvelgti į akis.
Tokia eilėraščio mintis.