Kažkodėl kyla įspūdis, kad autoriaus tikslas buvo paprasčiausiai parašyti, kas "ant liežuvio galo" ir svarbiausia - kuo sudėtingesne forma. Reikėtų didesnio išplėtojimo, nes, deja, kuo kūrinys mažesnis turinio požiūriu, tuo daugiau reikia į jį suspausti. Čia suspausti nepavyko: pabiro tik atskiri fragmentai.
paplito rašykuose eilučių taupytojų aljansas :) tačiau reikia saugotis, kad dėl formos nenukentėtų turinys.
kūrinio pavadinimas sudomino (autorius gal nesupyks, bet nevalingai pagalvojau apie camus). tautai išviešintos keturios kūrinio eilutės irgi neblogos, tik... kūrinys man atrodo nepabaigtas. mintis nutrūksta taip ir neišplėtota iki galo. nėra tos vinutės, kuri suspaustoje kūrinio erdvėje prismeigtų skaitytoją. norisi aštrumo.
sudėtingokas. visų pirma, kodėl būtent dvidešimt metrų? ar tai reikštų, kad ją taip stipriai visi trypė, jog įsmego giliai giliai? o pagalvokit, ar nederėtų labiau pasakius, kad prasmė prasmenga šešis metrus po žeme? dar geriau, šešias pėdas? tuomet būtų labai aiški prasmė ir pėdos susisietų su po lovą kojomis trypiančiais stebuklais.
dabar dar norėčiau išrišt, kas tai per stebuklai, kad net po mirties (jei tie dvidešimt metrų reiškia mirtį arba jei perkeistumėt juos į šešias pėdas) jie trypia kojom po lova.tikriausiai tai bendražmogiškos vertybės, kurių išmokstam dar vaikystėje. vaikai, kaip žinia, mėgsta slėptis po lova, o jei ten palįstų suaugęs žmogus, būtų šiek tiek juokinga, ar ne? trypčioja kojom, nes yra energingi, gyvybingi, nes tų vertybių nenužudys net mirtis.
c'est bien.
Iš pirmo žvilgsnio - nesupratau, bet patiko. Tad ar turėčiau mesti antrą žvilgsnį? Pabandysiu :-)
Vis tiek labai patinka. Nors ir nesuprantu, kaip siejasi abu posmeliai. Tačiau kad stebuklai trypčioja palovy - tai greičiausiai tik iš džiaugsmo :-) Juk prasmė prasmego. Jaučiu dvi priešpriešas, tačiau nesu tikra, ar prasmė ir stebuklai - priešingi dalykai... Eilėraštis lyg ir sufleruoja tai, visgi manau, kad kai kam galbūt stebuklai ir yra gyvenimo prasmė...