Ištrauka iš ryto

Svetimoj žemėj paklydo aušra.
Be šypsenos, be savo kasdienio grožio.
Ieškojo išdęgusiomis akimis kažko pažystamo,
kaip žuvis ieško kelio iš žmogaus palikto tinklo.

Nebuvo tos pažystamos saulės šviesos,
tik keisti jausmai širdyje,
kuriuos būtų galima dovanoti tai,
kurią dar reikia sutikti,
šiam dideliam, svetimam skruzdėlyne.