Vedlys

Jeigu širdim galvojama
Širdim ir sprendžiama. 
Jai rinktis tenka kur link 
Sugrįžt, kai pasiklystame 
Ne jos vedini. 
Ten - proto tamsoje
Juodi šešėliai sklando,
Jai atsiduodant teisiami
Neverks - širdis drąsi.
Ir krūptels ji pirmoji 
Kai deimantiniam sostui 
Krištolo tyrumo  vertę
Ketins valdovai  paaukoti .             

Užgimus motinėlės jautroje
Pažins bet kokią ateitį.

Štai džiaugsmui priartėjant
Lūkesčiu pirmoji plazda.
Kol protas dar tiktai svarstys
Kur ir kaip kažką pasverti 
O triumfo valandoj 
Dairysis klausinėdamas,, Ar būna meilė be kančios“?
Ji – iš širdies strėle išlėks 
Šviesiu spindėjimu
Tiesos stebuklais tikinčiam 
Į baimę prieš Armagedoną
Gerumo švytinčiu kardu   
Akivaizdoj visų pavojų.